sprogena

sprógena sf. (1) DŽ¹, LKAI147(Klk, Krš), Jnš, Šts, sprõgena (1) LKAI147(Skd, Žg, Sk, Akm), sprogenà (3^a) Vkš 1. Lž, Sln menk. dvėseliena, maita: Iš sprógenų verda muilą Šts. Tempk tą sprõgeną nu tako! Mžk. Jei sprogeną išmesi galva į žiemius, tai nė šunes, nė varnos jos neužkabins LTR(Žg). 2. menk. galas, paskutinioji: Mun atrodo, ka sprogenà ateina Krž. 3. LKAI185 kibirkštis: Sprõgenos sproginėja Škn. 4. scom. LKAI147(Klk, Skd, Žg, Sk), Vkš, Rdn, Brs menk. sulysėlis, sumenkėlis, dvasna: Pripirko sprõgenų [karvių] – kaip anas atšersi DūnŽ. Nusipirko tokį sprógeną – su juo toli nenuvažiuosi Jnš. Muno arkliai tokie sprogenė̃lės buvo Akm. Ėskiat, sprõgenos, ko taip knaisot?! Krš. Girdyti visas sprógenas reik Pp. Vaikai daba tokie sprõgenos – serga i serga Trš. Ką tas sprõgena – eina su nose žemę ardamas Mžk.